obses
Latijn
Woordafbreking
- ob·ses
Woordherkomst en -opbouw
Zelfstandig naamwoord
- een gijzelaar[1]
- (figuurlijk) de borg, de zekerheid
Verbuiging
enkelvoud | meervoud | |
---|---|---|
nominatief | obsĕs | obsĭdēs |
genitief | obsĭdis | obsĭdum |
datief | obsĭdī | obsĭdibus |
accusatief | obsĭdem | obsĭdēs |
vocatief | obsĕs | obsĭdēs |
ablatief | obsĭde | obsĭdibus |